Nesibaigiantis naršymas: kaip laikas prie ekranų veikia mūsų gyvenimą?

Nuotrauka: Andrea Piacquadio: https://www.pexels.com

Kiek laiko žmonės praleidžia prie ekranų, yra svarbus veiksnys, darantis įtaką mūsų smegenų sveikatai, teigia amerikiečių psichologų pora Benjamin ir Sarah Cheyette, dirbantys su ADHD sindromą turinčiais pacientais. Gali būti naudinga, o kartais ir iš tiesų, itin svarbu pasiteirauti kiek savo laisvo laiko, skirto poilsiui pacientai praleidžia prie ekranų.

Panašiai, kaip gydytojai renka informaciją apie kitus pacientų įpročius, tokius kaip rūkymas, alkoholio ar kitų svaigalų vartojimas, taip ir bet kokiam medikui, dirbančiam su psichologinių sunkumų turinčiais asmenimis, yra labai svarbu išsiaiškinti, kiek savo poilsio valandų, neskirtų studijoms ar darbui, šie praleidžia prie ekranų žaisdami žaidimus, žiūrėdami YouTube, Instagram ar TikTok. Kyla klausimas, kaip buvimas prie ekranų gali turėti įtakos mūsų psichologinei sveikatai?

Dauguma žmonių prie ekranų, nedirbdami ir nesimokydami, praleidžia iš tiesų daugiau laiko nei jie numano. Anot psichologų, skaičiai varijuoja nuo trijų iki šešių ar daugiau valandų per dieną. Užsiimant bet kokia veikla tokį kiekį valandų, tai jau gali turėti įtakos žmogaus mąstysenai. Jeigu, tarkime, jūs ruošiatės varžyboms kelias valandas per dieną, jūs imate mąstyti kaip atletas – pradedate galvoti apie savo mitybą, eiseną ir pan. Jeigu jūs grojate kelias valandas per dieną, jūs imate mąstyti kaip muzikantas – pradedate galvoti apie pirštų poziciją laikant gitarą, niūniuojate melodiją ir pan. Jeigu jūs studijuojate tam tikrą medžiagą prieš didelį egzaminą kelias valandas per dieną, apie tuos dalykus, kuriuos sužinojote, galvojate, ir tuomet, kai nesimokote. Taigi, ir ilgas kasdienis naršymas internete, panašu, negali neturėti jokios įtakos smegenų veiklai. Klausimas, kokios?

Pagrindinis neurobiologijos mokslo principas yra tas, kad tos smegenų jungtys, kurios yra naudojamos daugiausiai, stiprėja labiausiai. Ir priešingai, tos jungtys, kurios yra naudojamos mažiau, silpnėja, kol galiausiai yra prarandamos.

Praleisdamos valandų valandas prie ekranų, mūsų smegenys tampa labai pasyvios. Mes skiriame savo dėmesį tam, kas mums patinka, o tai, kas mūsų nedomina, gali dingti iškart. Tai, kas mums patinka yra įdomu ir atrodo tobula. Tai yra pasaulis, dėl kurio mums nereikia stengtis. Tokį turinį galėtume laikyti tuščiomis kalorijomis mūsų smegenims – “smegenų saldainiais” arba “pigiais užkandžiais smegenims”. Panašiai, kaip tuščios kalorijos, vartojamos kasdien, kūnui nieko gero nežada, taip ir ekranai, prie kurių praleidžiame po kelias valandas kasdien, nėra sveika smegenims. Socialiniai tinklai ir kitos laiko praleidimo prie ekranų formos mūsų smegenis veikia kaip cukrus. Jos yra saldžios ir apdovanoja iškart – panašiai kaip dopaminas, kuris nors ir yra svarbi medžiaga smegenims, šiame kontekste, yra išskiriamas kaskart, kai suvartojama šiek tiek “smegenų saldainių”. Dopaminas tokiu pat būdu išsiskiria ir vartojant cukrų ar priklausomybę sukeliančius preparatu, įsitraukiant į priklausomybę keliančias veiklas, tokias kaip lošimas. 

Kokia iš to kyla problema? Mes gyvename realiame pasaulyje, todėl būtų geriausia, jeigu turėtume smegenis, kurios geba veikti jame. Panašiai yra su mūsų fiziniu kūnu: jeigu nesame geros formos, galime patirti sunkumų, susidūrę su iššūkiais – pritrūkti oro, užlipus laiptais, ar panešėjus sunkesnį lagaminą. Jeigu mūsų smegenys nėra “geros formos”, nes visą dieną užkandžiavo “smegenų saldainiais”, joms bus sunkiau įveikti protinius realaus pasaulio iššūkius.

Taip, kaip mūsų kūnui reikalinga sveika mityba ir judėjimas tam, kad išliktume sveiki, taip ir mūsų smegenims reikia sveikos dietos, atitinkančios realų pasaulį ir iš jo kylančius protinius iššūkius tam, kad juos įveikti būtų lengviau. Realiame pasaulyje mūsų smegenys nėra nuolatos pasyviai linksminamos. Jos turi susidurti su žmonėmis, kurie nebūtinai kalba protingai, nebūtinai atrodo patraukliai bei situacijomis, kuriose turime išlaikyti dėmesį ilgiau nei 30 sekundžių. Realiame pasaulyje mes negalime užduočių ir atsakomybių “nubraukti į šoną”. Jeigu savo smegenis treniruojame ekranuose, jos nėra pakankamai pajėgios susidoroti su realaus pasaulio keliamais iššūkiais ir sunkumais.

Psichologai, kaip galimą išeitį, siūlo ieškoti malonumų realiame gyvenime, kuris, nors ir kelia daugiau iššūkių, gali būti puikus ir įdomus. Taip, smegenyse aktyvuoti apdovanojimų grandinę per realius užsiėmimus gali užimti daugiau laiko nei sėdėti ir žiūrėti į “smegenų saldainius” ekrane. Taip, realiame gyvenime reikia ugdyti savo interesus ir įgūdžius, tačiau tokie įgūdžiai ir su jais susijusios apdovanojančios patirtys yra labiau realios ir ilgiau trunkančios. 

Galima patirti labai didelį apdovanojimo jausmą realiame pasaulyje sportuojant, užsiimant menais, muzika ir kitokia jums įdomia veikla. Tačiau svarbiausia, kad šie jausmai, skirtingai nuo virtualaus pasaulio sukeliamų emocijų ir jausmų, yra tvarūs ir pasiekiami, net ir tuomet, kai nėra interneto ryšio.

Parengta pagal Psychology Today.

Draudžiama Tema360 paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.tema360.lt kaip šaltinį.