Ekonomikos istorikė tyrinėjanti lyčių atlyginimų skirtumus laimėjo Nobelio premiją
Nuotrauka: REUTERSBrian Snyder
Harvardo universiteto ekonomikos istorikė Claudia Goldin neseniai gavo 2023 m. Sveriges Riksbank ekonomikos mokslų premiją. Dažnai dar vadinamą „ekonomikos Nobeliu“, už gilias įžvalgas apie moterų užimtumo rezultatus.
Tyrinėdama 200 metų duomenis, Goldin atskleidė nuolatinį nepakankamą moterų skaičių darbo rinkoje per pastaruosius du šimtmečius. Stebėtina, kad šiandien moterys vis dar uždirba maždaug 13 % mažiau nei jų kolegos vyrai.
Šie skirtumai išryškina ne tik galimą neteisybę, bet ir rinkos neefektyvumą. Anomalija vadinama tai, kad moterys, ypač turtingose šalyse, dažnai yra labiau išsilavinusios nei vyrai, tačiau jų darbas ir toliau yra nepakankamai apmokamas.
Esminė Goldin stiprybė, tiriant šią problemą, slypi jos išsamioje istorinėje analizėje
Nagrinėdama socialinių ir politinių pokyčių, technologijų pažangos ir moterų dalyvavimo darbo rinkoje per šimtmečius sąveiką, ji pasiūlo unikalią perspektyvą. Dartmuto koledžo ekonomistė Claudia Olivetti giria Goldin požiūrį, pabrėždama jos novatorišką istorinių duomenų naudojimą derinant jį kartu su ekonomikos teorijos įžvalgomis.
Viena iš klaidingų minčių, kurią Goldinas paneigė, buvo ta, kad XX amžiaus moterų antplūdis buvo vien dėl ekonomikos augimo. Peržiūrėjusi senesnius įrašus, ji nustatė, kad ištekėjusių moterų įsitraukimas apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, žemės ūkio ar tekstilės, XVIII amžiaus pabaigoje buvo palyginti didelis, nepaisant lėtesnio ekonomikos augimo.
Platūs Goldino tyrimai rodo, kad industrializacija pakeitė moterų darbo dinamiką
Be to, ji parodė, kad vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumai nėra griežtai susiję su ekonomikos progresu. Pavyzdžiui, 1930–1980 m. nenutrūkstamas karjeros augimas netiesiogiai skatino atlyginimų skirtumus.
Tokie veiksniai kaip tėvystė taip pat vaidina svarbų vaidmenį darbo užmokesčio nelygybėje, nes daugelis moterų, teikdamos pirmenybę vaikų auginimui, patiria pajamų praradimą.
Nors Goldin paprastai nesiūlo politinių sprendimų, jos gilūs istoriniai tyrimai suteikia neįkainojamų įžvalgų apie galimas veiksmingas intervencijas.
Oksfordo universiteto ekonomistė Barbara Petrongolo pažymi, kad Goldin jau seniai pabrėžė būtinybę reformuoti darbo vietų struktūras, kurios nepritaikytos moterims. Laimei, įmonės pamažu prisitaiko prie lankstesnės, į šeimą orientuotos darbo politikos ir galimybių.
Tačiau šios strategijos gali būti ne visuotinai veiksmingos. Naila Kabeer iš Londono ekonomikos universiteto teigia, kad prielaidos, pagrįstos išsivysčiusiomis šalimis, negali būti tinkamos visuotinai, nes globalizacija gali labai pakeisti besivystančių šalių trajektoriją.
Draudžiama Tema360 paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.tema360.lt kaip šaltinį.
