Smegenys ir ekranai: ar jau skambinti pavojaus varpais?

Nuotrauka: Gustavo Fring www.pexels.com

Dauguma žmonių greičiausiai sutiktų su teiginiu, kad dabartinė karta prie ekranų praleidžia labai daug laiko. Tačiau konkrečių tyrimų, įrodančių, kokią žalą buvimas prie ekranų kasdien iš tiesų daro mūsų sveikatai, vis dar trūksta. Nes skaitmenizacija vyksta per greitai, kad būtų galima vykdyti tyrimus ir daryti išvadas.

Žinomas švedų psichiatras, knygų ir TV laidų autorius, Anders Hansen siūlo pakreipti diskusiją apie laiką prie ekranų kitu kampu ir kalbėti apie tai, kas mus gali apsaugoti nuo depresijos ir blogos savijautos. Jis teigia, kad fizinis aktyvumas, miegas ir ryšys su kitais žmonėmis užkerta kelią depresijai ir, apskritai, blogai savijautai, tačiau laiką, kurį galėtume skirti šiems gyvybiškai svarbiems dalykams, iš mūsų vis dažniau pasivagia ekranai.

Trys svarbios medžiagos, kurios reguliuoja mūsų jausmus, yra dopaminas, serotoninas ir noradrenalinas

Serotoninas siejamas su ramybės ir harmonijos jausmais, vidine stiprybe, o jo trūkumas pasireiškia nerimu ir kompulsyvumu. Noradrenalinas suteikia žvalumo, o dopaminas – motyvacijos veikti.

Vaistai nuo depresijos (antidepresantai) veikia šias tris medžiagas, keldami jų (dažniausiai, serotonino) lygį mūsų smegenyse.

Kas atsitinka, kai mankštinamės – važiuojame dviračiu, bėgiojame, einame? Mes taip pat keliame visų trijų medžiagų kiekį smegenyse, ypač kai aktyvi veikla baigta, tiksliau tariant, medžiagų kiekis pasiekia viršūnę po fizinės veiklos praėjus 15-60 minučių. Kartu su išsiskyrusiais endorfinais, pakilę visų trijų medžiagų lygiai priverčia mus vėl jaustis gerai. 

Jeigu vaistų nuo depresijos ir fizinės veiklos poveikis smegenims yra panašus, ar galima vaistus depresijos pacientams pakeisti tiesiog fizine veikla? 

Atsakymas – taip. Fizinis aktyvumas duoda panašų efektą kaip ir antidepresantai pacientams, patiriantiems švelnią ir vidutiniškai sunkią depresijos formą. Tačiau tam, kad poveikis išties būtų panašus, neužtenka tik išeiti į lauką pasivaikščioti. Yra paskaičiuota, kad sportuoti reikia aktyviai – taip, kad gerokai pakiltų pulsas, tarkim, bėgioti mažiausiai tris kartus per savaitę po 45 minutes. Praeis tik 5-6 savaitės, kol pacientas pradės jausti fizinio aktyvumo teikiamą naudą, tačiau ši nauda bus lygi antidepresantų poveikiui. 

Fizinė veikla ne tik gydo nuo depresijos, bet ir saugo mus nuo jos ir tokiu atveju bėgioti nereikia

Yra įrodyta, kad valandos trukmės greitas ėjimas kartą per savaitę tam tikru lygiu saugo nuo depresijos simptomų. Dar daugiau fizinio aktyvumo apsaugo dar labiau. Taigi, fizinė veikla gali būti būdas, padedantis susikurti psichologinį “riebalų sluoksnį” arba “oro pagalvę”, apsaugančią nuo depresijos.

Tačiau čia susiduriame su viena bloga naujiena.  Laikas, kurį skiriame fizinei veiklai, kasmet mažėja, ir mažėja gana drastiškai. Anksčiau žmonės nueidavo mažiausiai 15 000 žingsnių per dieną, šiandien – vidutiniškai 5 400 žingsnių kasdien. Lundo universiteto mokslininkai, tyrę kaip keitėsi paauglių fizinio aktyvumas, teigia, kad šis mažėjimas susijęs su išaugusiu laiku, praleistu prie ekranų. Taigi, praleisdami daugiau laiko prie ekranų, judame mažiau, o judėdami mažiau – negalime savęs apsaugoti nuo depresijos. Kitaip tariant, ekranai atima iš mūsų fizinio aktyvumo laiką. 

Kitas žmonėms būtinas fizinis poreikis yra miegas

Jis reikalingas tam, kad smegenys “išsivalytų” per naktį nuo nebereikalingos informacijos, taip pat, tam, kad informacija iš trumpalaikės atminties persikeltų į ilgalaikę. Kam dar miegas reikalingas, nėra taip aišku, tačiau jeigu miegame nepakankamai, atsiranda rizikų susirgti depresija, demencija, diabetu ir širdies/kraujagyslių ligomis.

Net trečdalis suaugusiųjų susiduria su miego sunkumais. Suaugęs žmogus šiandien miega viena valanda trumpiau nei žmonės miegojo prieš šimtą metų. Paaugliai miega viena valanda trumpiau nei prieš dešimt metų. Paauglių, kurie ieško pagalbos dėl miego sutrikimų, kiekis išaugo 800 proc. nuo 2000 m.

Negali netikėti, kad miego sutrikimai nėra susiję su skaitmenizacija – trečdalis paauglių teigia užmiegantys su telefonu lovoje. Atlikus tyrimą, kurio metu paaugliai turėjo palikti savo išmanųjį telefoną už miegamojo durų, šie miegojo vidutiniškai 21 min. ilgiau.

Kaip psichiatras, A. Hansen savo pacientams, turintiems miego problemų, pirmiausia pataria išmesti iš miegamojo mobiliuosius telefonus ir įsigyti paprastą žadintuvą, prieš pradedant vartoti bet kokius vaistus. Dauguma grįžta pas gydytoją, negalėdami patikėti, kad problemos sprendimo būdas gali būti toks paprastas. Taigi, panašu, ekranai atima iš mūsų ne tik laiką, skirtą fizinei veiklai, bet ir miegui.

Trečiasis punktas, kurį išskiria A. Hansen, yra (priverstinė) vienatvė

Mūsų socialiniai poreikiai skiriasi, tačiau priverstinė vienatvė gali reikšti padidėjusią depresijos ir netgi savižudybės riziką, taip pat širdies/kraujagyslių ligų riziką. Priverstinė vienatvė yra lygiai taip pat pavojinga kaip 15 cigarečių per dieną. Paaiškinimas, kodėl taip yra, gali būti siejamas su praeitimi – anksčiau buvimas grupėje reiškė saugumą, buvimas vienam – mirtį. Vienatvė evoliuciškai siejosi su mirtimi, todėl buvimas vienatvėje įgalina organizmo kovos su stresu sistemą, o ilgalaikis stresas savo ruožtu siejamas su padidėjusiu mirtingumu.

Remiantis apklausomis, atliktomis JAV ir JK, maždaug pusė žmonių dažnai jaučiasi vieniši, o vis daugiau žmonių, teigia visai neturintys artimų draugų. Kas lemia tai, nėra tiksliai žinoma, tačiau yra žinoma, kad niekada anksčiau žmonių Žemėje nėra buvę tiek daug ir tiek dažnai online.

Ir vis dėlto, mes vis labiau jaučiamės izoliuoti. A. Hansen tiki, kad mūsų socialiniai ryšiai priklauso nuo to, ar susitinkame gyvai su kitais žmonėmis. Mūsų smegenys registruoja ne tik tai, ką kiti mums sako, tačiau ir balso tembrą, vyzdžių dydį, žvilgsnio kryptį, kūno kalbą ir t.t. Tokią informaciją mes renkame nesąmoningai. Kai jos negauname, matome tik žinutę ekrane, kyla rizika, kad smegenys tai interpretuos kaip vienatvę. 

Visi šie trys punktai rodo, kad moderniame pasaulyje mes prarandame pagrindinius apsaugos faktorius – miegame mažiau, judame mažiau, nebesusitinkame su kitais žmonėmis gyvai.

Mes tampame labiau jautrūs įvairiems psichiniams sutrikimams, tačiau svarbu pažymėti, kad tai ne mobilusis telefonas daro mus labiau linkusius į depresiją ir kitas problemas, o laikas, kurį skiriame jam, nespėdami užsiimti tuo, kas iš tiesų yra svarbu. 

Taigi, gal tai tiesiog dar viena panika, ištinkanti mus kaskart, kai atsiranda kažkas naujo ir inovatyvaus, keičiančio žmonių gyvenimus?

Vienas tyrėjas Conrad Gessner kadaise teigė, kad mūsų smegenis išplaus informacinis potvynis, kuris yra toks stiprus, kad mes negalėsime jo atlaikyti. Tai buvo pasakyta XVII a., turint galvoje knygų spausdinimą.

Kai buvo išrasti geležinkelio bėgiai, pradėta kalbėti apie pykinimą kelionių metu. Keliauti 30 km/h greičiu tuo metu buvo taip nenatūralu, kad žmonės taip keliavę turėjo numirti. Atsiradus televizijai, kalbėta apie tai, kad ji hipnotizuoja. Ar dabartinės diskusijos apie ekranų žalą mūsų smegenims nėra dar vienas panašus nebūtinai pagrįstos kritikos epizodas, kokių yra buvę ir praeityje? Galimai.

Ir vis dėlto – šį kartą naujosios technologijos apima beveik visas mūsų gyvenimo sritis. Greitai išgyventi galėsime nesusitikę su kitais žmonėmis – jau dabar galime užsisakyti maisto į namus, bendrauti, dirbti ir mokytis internetu. Tai, kad praleidžiame prie ekranų tiek daug laiko, skiria dabartinę skaitmenizaciją nuo visų praeities techninių laimėjimų. Niekas nesėdėdavo traukinyje 5-6 val. kasdien ir niekas nežiūrėdavo televizijos po pusę dienos. 

Atsižvelgdama į visą šią informaciją, Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja būti atsargiems, ypač kai kalbame apie vaikus ir jų laiką prie ekranų – vaikams iki 2 m.

Išvis nerekomenduojama naudotis prietaisais su ekranais. Tokia rekomendacija yra paremta tyrimais. Pirmaisiais gyvenimo metais mūsų smegenys yra ypatingai plastiškos – tuo metu vaikas gali išmokti bet kokia kalba bendrauti be akcento.

Vėliau tam tikros durys smegenyse pradeda užsidarinėti, todėl išmokti naujų dalykų darosi šiek tiek sunkiau. PSO, matydama, kokie kritiškai svarbūs yra pirmieji gyvenimo metai, savo rekomendacijomis siekia parodyti, kad nevertėtų eksperimentuoti su visa nauja karta. 

Jeigu nesinori tikėti PSO, galima pažvelgti į tuos, kurie labiausiai prisidėjo prie technologinių laimėjimų. Panašu, kad jie yra ypač atsargūs, naudodamiesi savo pačių sukurtomis technologijomis. Pavyzdžiui, Steve Jobs stipriai ribojo laiką, kurį jo vaikai galėjo leisti prie iPad, tad, po vieno žurnalisto apsilankymo jo namuose, S. Jobs netgi buvo pavadintas low tech parent.

Štai ką apie technologijas sakė kiti:

“Jeigu į telefoną žiūri dažniau nei kitam žmogui į akis, darai kažką ne taip” – Tim Cook, Apple vadovas.

“Nesibaigiantis naršymas (angl. infinite scroll) iššvaisto 200 000 gyvenimų per dieną” – Aza Raskin, iniciatyvos Time Well Spent bendraautorius.

“Dievai žino, ką visa tai daro mūsų vaikų smegenims” – Sean Parker, buvęs Facebook viceprezidentas.

Žmogus yra biologinė būtybė su keliais esminiais poreikiais

Mums reikia miego, judėjimo ir kitų žmonių. A. Hansen savo knygose ir laidose rekomenduoja savo išmanųjį telefoną įsivaizduoti esant saldainiu. Saldainių negali turėti visuose savo buto kambariuose, nes juos suvalgius, gali susirgti diabetu. Galbūt nereikėtų mobiliojo telefono laikyti miegamajame, jeigu norime kokybiškesnio ir ilgesnio miego.

Galbūt telefono nereikia ir klasėse ar auditorijose, jeigu norime išmokti daugiau. Mobiliojo telefono neverta pasidėti ir prie pietų stalo, jeigu norime kokybiško pokalbio su šalia esančiais žmonėmis. 

Ar tai reiškia, kad apskritai turėtume stipriai apriboti laiką prie ekranų?

Tyrimų, kiek laiko prie ekranų praleisti nėra žalinga, vis dar trūksta, tačiau, anot A. Hansen, užtenka pakankamai laiko skirti pagrindiniams minėtiems poreikiams.

Miegoti 8 valandas per naktį, būti fiziškai aktyviems po 30 minučių kasdien, dažniau susitikti su kitais žmonėmis, o socialinius tinklus palikti kaip papildančią komunikacijos priemonę. Tačiau ne pagrindinę, ir to pakaks, kad laikas, praleistas prie ekranų, netaptų nauju psichologinių problemų šaltiniu.

Parengta pagal UR Play medžiagą, nenaudojant jokių dirbtinio intelekto įrankių.

Draudžiama Tema360 paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti www.tema360.lt kaip šaltinį.